slūžabninkas

×slūžabninkas (-nykas), -ė (l. służebnik) smob. žr. slūžauninkas 1: Ne mano dukrelė, slūžabnykė mergelė TDrIV26(Vlk). Ji parodė vargo mergelę, vargo mergelę, slūžabnykė̃lę VoL391(Onš).